Pastatų ir patalpų kadastriniai matavimai bei kadastro bylų rengimas

Pastato kadastriniai matavimai (šnekamojoje kalboje – pastato inventorizacija arba kadastro bylos rengimas) – tai kvalifikuoto matininko atliekami pastato ar patalpų geometrinių matmenų, vidaus išplanavimo, plotų, tūrio, aukščių, inžinerinės įrangos ir statybinių konstrukcijų nustatymo darbai pagal galiojančias D1-349 taisykles. Jų pagrindu parengiama skaitmeninė pastato kadastro duomenų byla su aukštų planais ir patalpų eksplikacijomis.

Nauja arba atnaujinta pastato kadastro byla reikalinga pastačius naują namą, atlikus pastato rekonstrukciją, pertvarkius vidaus patalpų išplanavimą (kai keičiasi plotai ar patalpų skaičius), siekiant įregistruoti nebaigtą statybą (nustatyti baigtumo procentą), vykdant statybos užbaigimo procedūras arba pastebėjus, kad Registrų centro duomenys neatitinka realios faktinės padėties.

Taip, pastačius naują pastatą kadastriniai matavimai yra privalomi. Matininkas išmatuoja faktinius pastato išorės ir vidaus matmenis, apskaičiuoja plotus bei tūrį ir suformuoja kadastro bylą, kuri yra būtina statybos užbaigimo procedūrai ir pastato įregistravimui Nekilnojamojo turto registre.

Taip, jei po rekonstrukcijos pasikeitė pastato išoriniai matmenys, aukštis, bendrasis ar užstatytas plotas, tūris ar atsirado priestatas, ankstesni kadastro duomenys tampa nebeaktualūs. Privaloma atlikti kadastrinius matavimus ir atnaujinti kadastro duomenų bylą pagal atliktus pakeitimus.

Po vidaus išplanavimo pakeitimų vertinama, ar pasikeitė Nekilnojamojo turto kadastre registruojami pastato ar patalpos duomenys ir kokia procedūra buvo atliekami statybos darbai. Jei registruotini kadastro duomenys pasikeitė, juos gali reikėti atnaujinti. Nelaikančiųjų pertvarų pakeitimai gali būti priskiriami paprastojo remonto darbams, tačiau konkreti procedūra ir SLD poreikis vertinami pagal konkretaus statinio bei darbų aplinkybes. Jei atliktas tik paprastas kosmetinis remontas ir registruotini duomenys nepasikeitė, naujos bylos nereikia.

Senesnė kadastro byla vien dėl savo amžiaus netampa negaliojanti. Pirmiausia lyginami registre esantys duomenys, faktinė pastato situacija ir konkrečiai planuojamai procedūrai reikalingi dokumentai. Bylą atnaujinti reikia tada, kai turi būti pakeisti ar papildyti aktualūs kadastro duomenys arba to reikia konkrečiai registravimo / statybos procedūrai. Sandorio ar finansavimo atveju šalis, bankas ar notaras gali paprašyti aktualių duomenų, tačiau pats sandoris savaime nėra įstatyminis reikalavimas atlikti naujus matavimus, jei duomenys nepakitę.

Ne. Kadastriniai matavimai tik fiksuoja faktinę esamą situaciją (faktinius matmenis ir plotus). Matininkas nesuteikia statybos teisėtumo. Jei statinys ar priestatas pastatytas savavališkai arba nukrypstant nuo projekto, vien kadastro byla statybos neįteisina – reikalingos atskiros Statybos įstatyme numatytos procedūros (projekto korektūra, ekspertizė, SLD gavimas).

Ne. Kadastro byla ir statybos užbaigimas yra susijusios, bet skirtingos procedūros. Kadastro byla nustato faktinius statinio duomenis. Priklausomai nuo statinio ir jo statybos būklės, registruojant ar keičiant duomenis gali būti reikalinga pažyma apie nebaigtą statybą, statybos užbaigimo deklaracija, statybos užbaigimo aktas ar kitas teisės aktuose numatytas dokumentas. Registrų centras duomenis registruoja pateikus kadastro bylą kartu su konkrečiu teisiniu pagrindu.

Taip. Nebaigtas statinys gali turėti nustatytus kadastro duomenis ir būti registruojamas teisės aktuose nustatytais atvejais dar nepasiekus formalios statybos užbaigimo stadijos. Pagal D1-349 taisyklių metodiką apskaičiuojamas faktinis baigtumo procentas pagal sumontuotas konstrukcijas, kuris reikalingas nebaigtai statybai fiksuoti ir įregistruoti NTR.

Pastato baigtumo procentas – tai pagal D1-349 taisykles apskaičiuotas kadastro rodiklis, rodantis faktiškai atliktų statybos darbų dalį pagal normatyvinius lyginamuosius konstrukcijų svorius. Šis kadastrinis rodiklis pats savaime nereiškia teisinio statybos užbaigimo – net ir 100 % faktinis baigtumas automatiškai netampa teisiškai užbaigta statyba be teisės aktuose nustatytos statybos užbaigimo procedūros.

Pirmiausia matininkas atlieka kontrolinį patikrinimą vietoje ir palygina faktinius matmenis su esama kadastro byla. Nustačius neatitikimo priežastį (istorinė matavimo paklaida, atlikti perplanavimo darbai ar netikslus plotų perskaičiavimas), parengiama patikslinta kadastro byla duomenų atnaujinimui Registrų centre.

Ar konkretiems rekonstravimo, kapitalinio ar paprastojo remonto darbams reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir (ar) projektas, vertinama pagal statinio kategoriją, darbų pobūdį, teritoriją ir kitus konkrečiam atvejui taikomus reikalavimus. Nelaikančiųjų pertvarų pakeitimai gali būti priskiriami paprastojo remonto darbams, tačiau konkreti procedūra ir SLD poreikis vertinami pagal konkretaus statinio bei darbų aplinkybes. Matininkas nustato faktinius kadastro duomenis, o teisiniam duomenų registravimui teikiamas teisės aktų reikalaujamas dokumentų komplektas.

Lauko matavimai atliekami per 1–2 darbo dienas nuo atvykimo suderinimo. Bylos parengimas ir braižymas pagal D1-349 taisykles paprastai trunka 3–7 darbo dienas (priklausomai nuo pastato dydžio, patalpų skaičiaus ir dokumentacijos pilnumo). Registrų centro nagrinėjimo terminas priklauso nuo pasirinkto registravimo tarifo.

Kaina priklauso nuo pastato tipo (gyvenamasis namas, sodo namas, ūkinis pastatas, komercinės patalpos), bendrojo ploto, aukštų ir patalpų skaičiaus, rekonstrukcijos masto bei vietos. Orientacinę pradinę kainą galite pasitikrinti Topokada skaičiuoklėje, o tiksli kaina nustatoma įvertinus objekto parametrus.

Užsakymui reikalingi sklypo ir pastato unikalūs numeriai (arba NTR išrašas), statybos ar rekonstrukcijos projektas (jei statyta su projektu), statybą leidžiantis dokumentas (jei buvo privalomas), ankstesnė kadastro byla (jei buvo sudaryta) ir laisvas patekimas į visas patalpas matavimo dieną.