TOPOKADA • GEODEZIJA, KADASTRAI IR TERITORIJŲ PLANAVIMAS
Žemės servitutų nustatymas, keitimas ir planų rengimas
Rengiame tikslius žemės sklypų servituto nustatymo ir keitimo planus LKS-94 koordinačių sistemoje. Atliekame geodezinius matavimus, analizuojame registrų duomenis ir paruošiame dokumentus notarinėms sutartims, NŽT administracinėms procedūroms (ŽIS) bei byloms teisme.
Kas yra žemės servitutas ir kada jis būtinas? Žemės servitutas (LR CK 4.111 str.) – tai daiktinė teisė į svetimą žemės sklypą, suteikiama naudotis juo konkretiems poreikiams (dažniausiai privažiuoti prie kito sklypo arba tiesti inžinerinius tinklus), kai be šios teisės kito sklypo savininkas negali normaliomis sąnaudomis naudoti savo turto pagal paskirtį. Servitutas nesuteikia nuosavybės teisės į svetimą žemę ir atsiranda tik įregistravus jį Nekilnojamojo turto registre. Jo nustatymui privalomas geodezisto parengtas servituto planas su tiksliomis LKS-94 koordinatėmis.
Kada reikalingas žemės servituto nustatymas?
Servituto nustatymo procedūra tampa būtina, kai atsiranda objektyvus poreikis kirsti svetimo žemės sklypo ribas:
- Sklypas neturi tiesioginio privažiavimo: Sklypas neturi ribos su viešuoju valstybiniu ar savivaldybės keliu / gatve, todėl patekti į jį įmanoma tik per kaimyno žemę.
- Inžinerinių tinklų tiesimas ar remontas: Vandentiekio, buitinių nuotekų, elektros, ryšių ar dujotiekio trasas techniškai būtina nutiesti per kaimyninį sklypą.
- Sklypų padalijimas (FPP projektai): Padalijus didesnį sklypą, naujai suformuotiems giluminiams sklypams pagal teisės aktus privaloma užtikrinti privažiavimą.
- Statinio statyba ar užbaigimas: Statybos leidimui gauti ar statybos užbaigimo procedūrai atlikti reikalaujama teisėto privažiavimo arba tinklų servituto.
- Esamo pravažiavimo įteisinimas: Faktinis kelias egzistuoja dešimtmečius, tačiau dokumentuose servitutas neįregistruotas ir kyla grėsmė, kad kaimynas užtvers kelią.
- Turto pardavimas arba įkeitimas bankui: Kredito įstaigos ar pirkėjai reikalauja, kad patekimas į nekilnojamąjį daiktą būtų teisiškai garantuotas ir registruotas NTR.
Dažniausios gyvenimiškos situacijos ir sprendimo būdai
Kaimynai sutaria dėl kelio
Greičiausias ir ekonomiškiausias būdas. Topokada atlieka matavimus, parengia servituto planą, o savininkai pasirašo notarinę sutartį su kompensacija ar be jos.
Servitutas pagal projektą
Kai servitutas suprojektuotas patvirtintame teritorijų planavimo dokumente, NŽT vadovas gali nustatyti servitutą administraciniu aktu per ŽIS sistemą.
Kaimynas kategoriškai nesutinka
Jei nėra galiojančio teritorijų planavimo dokumento, o kaimynas blokuoja susitarimą, servituto nustatymo reikalaujama teismo tvarka įrodant objektyvų būtinumą.
Kelias tapo nereikalingas
Nutiesus naują viešąją gatvę, tarnaujančio sklypo savininkas turi teisę reikalauti panaikinti per jo kiemą einantį servitutą ir atlaisvinti sklypą nuo suvaržymo.
Ką teisiškai reiškia servitutas: esminiai principai
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111–4.113 straipsnius, servituto teisiniuose santykiuose dalyvauja du nekilnojamieji daiktai:
| Subjektas / Daiktas | Teisinis vaidmuo | Teisės ir pareigos |
|---|---|---|
| Viešpataujantysis daiktas | Žemės sklypas, kurio naudai nustatomas servitutas (sklypas, kuris neturi kelio ar komunikacijų). | Savininkas įgyja teisę naudotis nustatyta kito sklypo dalimi griežtai pagal nustatytą paskirtį. Privalo naudotis servitutu kuo racionaliau ir nekenkti kaimynui. |
| Tarnaujantysis daiktas | Žemės sklypas, kuriam nustatomi suvaržymai (sklypas, per kurį važiuojama ar tiesiami tinklai). | Savininkas išsaugo nuosavybės teisę į visą žemę, tačiau privalo netrukdyti viešpataujančio sklypo savininkui naudotis servitutu. Turi teisę į nuostolių atlyginimą (kompensaciją). |
Svarbi taisyklė: Servitutas yra neatsiejamas nuo nekilnojamojo daikto. Tai reiškia, kad pardavus ar padovanojus sklypą, servitutas neišnyksta – teisės ir suvaržymai automatiškai pereina naujajam turto savininkui (LR CK 4.113 str. 2 d.).
Kelio ir privažiavimo servitutai: rūšys ir techniniai reikalavimai
Kelio servitutas yra pati dažniausia praktinė servituto forma Lietuvoje. Pagal LR CK 4.117 ir 4.118 straipsnius išskiriamos trys kelio servituto apimtys:
- Teisė naudotis pėsčiųjų taku: Suteikia teisę vaikščioti pėsčiomis, važiuoti dviračiu. Neduoda teisės važiuoti automobiliais ar gabenti krovinių motorinėmis transporto priemonėmis.
- Teisė važiuoti transporto priemonėmis (automobilių kelias): Suteikia teisę važiuoti lengvaisiais ir krovininiais automobiliais, žemės ūkio ar specialiąja technika. Plotis nustatomas pagal paskirtį ir techninius reglamentus (paprastai 3,5–4,5 m ar platesnis).
- Teisė varyti galvijus: Specifinis servitutas, taikomas žemės ūkio paskirties teritorijose gyvulių pergynimui.
Geometrijos reikalavimai: Rengiant kelio servituto planą, servituto ašis ir ribos privalo užtikrinti realią galimybę saugiai įsukti iš viešojo kelio (sukimosi spinduliai) ir atitikti gaisrinės saugos reikalavimus, kad prireikus specialusis transportas galėtų pasiekti pastatus.
Inžinerinių tinklų ir statinių servitutai
Pagal LR CK 4.120 straipsnį, inžinerinių tinklų servitutas suteikia teisę svetimame žemės sklype tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (elektros kabelius, dujotiekius, vandentiekio ir nuotekų vamzdynus, ryšių linijas), atlikti jų techninę priežiūrą, remontą bei rekonstrukciją.
Kaip nustatomas servitutas: 4 teisiniai pagrindai
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.121 straipsnis numato baigtinį servituto atsiradimo pagrindų sąrašą:
Sandoriu (Sutartimi)
Tarpusavio sutartis tarp sklypų savininkų, patvirtinta notaro. Privalomas kvalifikuotas servituto planas.
Administraciniu aktu
NŽT vadovo sprendimas, kai servitutas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose ar ŽIS sistemoje.
Teismo sprendimu
Teismo sprendimas civilinėje byloje, kai kaimynai nesutaria, o privažiavimas yra objektyviai būtinas.
Tiesiogiai įstatymu
Atsiranda tiesiogiai pagal specialiųjų įstatymų reikalavimus (pvz., tam tikriems valstybinės infrastruktūros objektams).
1. Servituto nustatymas sandoriu (notarinė tvarka)
Tai greičiausias ir mažiausiai konfliktinis servituto įteisinimo kelias. Tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo sklypų savininkai susitaria dėl kelio vietos, pločio ir kompensacijos dydžio.
Sandorio etapai ir reikalavimai:
- Geodezinis planas: Topokada inžinierius atlieka matavimus ir parengia servituto nustatymo planą su posūkio taškų koordinatėmis LKS-94 sistemoje.
- Bendraturčių sutikimai: Jeigu bent vienas iš sklypų priklauso keliems bendraturčiams, reikalingas visų bendraturčių rašytinis notarinis sutikimas.
- Hipotekos kreditoriaus sutikimas: Jeigu sklypas yra įkeistas bankui (hipoteka), būtina gauti banko sutikimą servitutui nustatyti.
- Notarinis tvirtinimas ir registravimas: Notaras patvirtina sutartį, o servitutas per kelias dienas įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre.
2. Servituto nustatymas administraciniu aktu (NŽT tvarka)
Pagal LR Žemės įstatymo 22 straipsnį ir LR Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1289 (suvestinė redakcija nuo 2026 m. birželio 12 d.), administraciniu aktu žemės servitutus nustato Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.
Svarbu: Jeigu jūsų sklypui nėra parengto ir patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ar FPP, kuriame būtų suprojektuotas servitutas, NŽT savo nuožiūra servituto per kaimyno sklypą nustatyti negali. Tokiu atveju lieka tik notarinis susitarimas arba teismas.
3. Servituto nustatymas teismo sprendimu (Ultima Ratio)
Kai kaimyninio sklypo savininkas nesutinka nustatyti servituto geranoriškai, o administracinis nustatymas negalimas, viešpataujančiojo sklypo savininkas turi teisę kreiptis į teismą (LR CK 4.126 str.).
Esminės teismų praktikos taisyklės (LAT išaiškinimai):
- Objektyvus būtinumas: Servitutas teismo sprendimu gali būti nustatytas tik tada, kai ieškovas įrodo, kad servitutas yra objektyviai būtinas, o ne tiesiog patogesnis ar pigesnis būdas patekti į sklypą.
- Kraštutinė priemonė (Ultima ratio): Teismas nustato servitutą tik išnaudojus visas kitas technines galimybes (pvz., įsirengti įvažiavimą iš kitos pusės ar per valstybinę žemę).
- Mažiausio suvaržymo principas: Pasirenkamas tas servituto variantas, kuris kuo mažiau riboja tarnaujančiojo sklypo savininko teises ir nekenkia jo kiemo privatumui.
- Alternatyvių planų pateikimas: Teismui privaloma pateikti kvalifikuotą geodezinį servituto planą. Dažnai ruošiamos 2 ar 3 alternatyvos, kad teismo ekspertizė ir teisėjas galėtų įvertinti optimaliausią trasą.
Kada servitutui reikalingi geodeziniai matavimai ir planas?
Geodeziniai matavimai ir servituto nustatymo planas yra privalomi visais atvejais, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu servitutas nustatomas:
Prie notarinės sutarties
Notaras negali patvirtinti sandorio be oficialaus servituto plano, atitinkančio Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus.
Prie NŽT sprendimo
Pagal LRV nutarimą Nr. 1289, prie administracinio sprendimo privaloma pridėti ŽIS suderintą servituto planą su LKS-94 koordinatėmis.
Prie ieškinio teisme
Teismo ieškinio reikalavimas privalo būti konkretus: ieškovas prašo nustatyti servitutą pagal pridedamą matininko parengtą planą.
Registravimui NTR
VĮ Registrų centras įbraižo servituto ribas į kadastro žemėlapį tik turėdamas tikslius skaitmeninius koordinačių duomenis.
Servituto vietos keitimas ir ploto patikslinimas
Gyvenime dažnai pasitaiko, kad senas servitutinis kelias kerta sklypo vidurį, trukdydamas statyti namą ar terasą. Kaip teisėtai pakeisti jo vietą?
1) Tai nesumažina viešpataujančiojo daikto savininko patogumo naudotis servitutu;
2) Tarnaujančiojo sklypo savininkas savo lėšomis padengia visas naujo kelio įrengimo ir teisinio įforminimo (matavimų, planų rengimo, notaro, NTR) išlaidas.
Ploto patikslinimas po kadastrinių matavimų: Pagal 2026 m. birželio 12 d. galiojančias taisykles, atlikus tikslius sklypo kadastrinius matavimus ir nustačius nedidelius ribų poslinkius, administraciniu aktu nustatyto servituto plotas ir riba gali būti patikslinami supaprastinta tvarka per ŽIS sistemą.
Servituto panaikinimas: kada ir kaip baigiasi teisės?
Pagal LR Civilinio kodekso 4.130–4.135 straipsnius žemės servitutas gali pasibaigti šiais pagrindais:
- Servituto atsisakymas: Viešpataujančiojo sklypo savininkas geranoriškai atsisako servituto notarine tvarka (pvz., įsirengęs kitą patogesnį įvažiavimą).
- Būtinumo išnykimas (CK 4.135 str.): Nutiesus naują viešąją savivaldybės gatvę, viešpataujantis sklypas gauna tiesioginį išvažiavimą. Tokiu atveju servitutas tampa nebebūtinas ir tarnaujančio sklypo savininkas gali reikalauti jį panaikinti.
- Konsolidacija (savininkų sutapimas): Vienas asmuo nuosavybės teise įsigyja abu sklypus – viešpataujantįjį ir tarnaujantįjį. Teisė į savo paties daiktą negalima, todėl servitutas baigiasi.
- Teismo sprendimu: Kai kyla ginčas dėl būtinumo išnykimo ar neteisėto servituto naudojimo, servitutas naikinamas teismo sprendimu.
Kokius dokumentus reikia pateikti servituto planui rengti?
Norint pradėti servituto plano rengimą, Topokada inžinieriams reikalinga ši pradinė medžiaga:
- NTR išrašai: Viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo žemės sklypų Nekilnojamojo turto registro išrašai (iki 1–3 mėn. senumo).
- Esami žemės sklypų planai: Abiejų sklypų kadastriniai arba preliminarūs ribų planai.
- Teritorijų planavimo dokumentas (jei yra): Patvirtinto FPP projekto, detaliojo plano ar specialiojo plano sprendinių brėžinys, jei servitutas nustatomas administraciniu būdu.
- Inžinerinių tinklų projektas (jei tinklų servitutas): Prisijungimo sąlygos, suderintas tinklų tiesimo techninis projektas arba geodezinė kontrolinė nuotrauka.
Servituto nustatymo eiga žingsnis po žingsnio
Situacijos analizė ir konsultacija
Išanalizuojame registrų duomenis, gretimybių padėtį, galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir parenkame teisiškai saugiausią kelią.
Geodeziniai lauko matavimai
Matininkas atvyksta į vietą, suderinta GPS įranga nustato faktinį privažiavimą, reljefą, tvoras, medžius bei pastatų kampus.
Plano ir koordinačių parengimas
Nubraižomas servituto planas pagal GKTR ir Kadastro taisykles, apskaičiuojami posūkio taškai LKS-94 sistemoje ir tikslus servituto plotas.
Suderinimas ir teisinė registracija
Dokumentai teikiami notarui sandoriui tvirtinti, NŽT sprendimui priimti (per ŽIS) arba teismui. Įregistruojama Nekilnojamojo turto registre.
Atsakomybių matrica: kas priima sprendimus servituto procese?
Kad procesas vyktų sklandžiai, svarbu aiškiai suprasti institucijų ir specialistų atsakomybės ribas:
| Dalyvis | Teisinis vaidmuo ir atsakomybė | Galutiniai išduodami dokumentai |
|---|---|---|
| Sklypų savininkai | Išreiškia savo valią dėl privažiavimo vietos, sąlygų ir kompensacijos dydžio. | Tarpusavio susitarimas, prašymai, sutikimai. |
| Topokada (Geodezininkas) | Atlieka matavimus, nustato koordinates, parengia oficialų servituto planą ir teikia duomenis į valstybines sistemas. | Žemės sklypo servituto nustatymo planas LKS-94 sistemoje. |
| NŽT (Nacionalinė žemės tarnyba) | Priima administracinį aktą (sprendimą), kai servitutas numatytas patvirtintuose planavimo dokumentuose. | NŽT vadovo sprendimas dėl servituto nustatymo (per ŽIS). |
| Notaras | Patvirtina savininkų sandorio teisėtumą, patikrina nuosavybės ir hipotekos suvaržymus. | Notariškai patvirtinta servituto nustatymo sutartis. |
| Teismas | Priima galutinį sprendimą ginčo atveju, įvertinęs objektyvų būtinumą ir šalių interesų pusiausvyrą. | Įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl servituto nustatymo. |
| VĮ Registrų centras | Įregistruoja servitutą kaip daiktinę teisę ir suvaržymą Nekilnojamojo turto registre. | NTR išrašai su įregistruotu servitutu ir pažymėjimu. |
Servituto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre
Pagal LR Civilinio kodekso 4.123 straipsnį ir LR Nekilnojamojo turto registro įstatymą, iš servituto kylančios daiktinės teisės atsiranda tik nuo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (NTR).
Topokada atsakomybės apimtis ir teisinių rizikų ribos
✓ Ką atlieka ir garantuoja Topokada
- 100% tikslius geodezinius matavimus kalibruota GPS įranga valstybinėje LKS-94 sistemoje.
- Servituto plano parengimą pagal visus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų ir GKTR reikalavimus.
- Greitą plano pateikimą ir derinimą valstybinėse informacinėse sistemose (ŽIS / ŽPDRIS).
- Kvalifikuotą konsultaciją dėl optimaliausios privažiavimo geometrijos parinkimo.
- Alternatyvių servituto variantų parengimą, jei byla bus nagrinėjama teisme.
⚠ Ko Topokada negali garantuoti
- Kaimyninio sklypo savininko privalomo sutikimo (tai jo asmeninė valia).
- Administracinio akto priėmimo NŽT, jei servitutas nenumatytas teritorijų planavimo dokumente.
- Išankstinio teismo sprendimo palankumo (sprendimą priima išskirtinai teismas).
- Registravimo NTR termino, jei sklype yra neišspręstų areštų ar hipotekos ginčų.
Kompensacija už servitutą: nuostolių atlyginimo principai
Pagal LR Civilinio kodekso 4.129 straipsnį ir LR Žemės įstatymo 22 straipsnį, servitutas pagal bendrąją teisės taisyklę yra atlygintinis. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl jo žemės naudojimo suvaržymo:
- Vienkartinė arba periodinė kompensacija: Savininkai notarinėje sutartyje gali susitarti dėl vienkartinės piniginės išmokos arba periodinio metinio mokesčio už naudojimąsi keliu ar tinklų koridoriumi.
- Apskaičiavimas administraciniu būdu: Nustatant servitutą NŽT administraciniu aktu, vienkartinė kompensacija apskaičiuojama pagal LRV nutarime Nr. 1289 (2026-06-12 suvestinė redakcija) patvirtintą metodiką, įvertinant tarnaujančio sklypo vertės sumažėjimą.
- Kelio įrengimo ir priežiūros kaštai: Pagal įstatymą viešpataujančiojo daikto savininkas privalo savo lėšomis įrengti kelią ir jį prižiūrėti (valyti sniegą, taisyti dangą), jeigu šalių susitarime nenustatyta kitaip.
Servituto plano kaina ir sąmata
Topokada laikosi skaidrios kainodaros principo be paslėptų mokesčių. Preliminarią kainą pateikiame išanalizavę jūsų sklypo kadastro duomenis.
Veiksniai, lemiantys galutinę paslaugos kainą:
- Sklypo lokacija: Vilniaus miestas, Vilniaus rajonas, Kaunas, Klaipėda ar kiti Lietuvos regionai (transporto kaštai).
- Servituto pobūdis: Paprastas linijinis kelias, sudėtinga trajektorija ar inžinerinių tinklų trasa su posūkio kampais.
- Reikalingų alternatyvų skaičius: Vienas suderintas variantas sandoriui ar keli alternatyvūs projektai teismo ekspertizei.
- Sklypų kadastrinių duomenų būklė: Ar sklypai jau turi tikslius kadastrinius matavimus, ar juos reikės atlikti / patikslinti kartu.
Realūs paslaugos atlikimo terminai
Topokada inžinieriaus atvykimas, geodezija ir plano braižymas.
Notaro patvirtinimas (esant šalių sutarimui).
Pagal LRV nutarimo Nr. 1289 terminus ŽIS sistemoje.
VĮ Registrų centro sprendimas ir išrašo išdavimas.
DAŽNIAUSI KLAUSIMAI
Atsakymai į dažniausiai kylančius klausimus apie servitutus
Kas yra žemės servitutas?
Žemės servitutas – tai daiktinė teisė į svetimą žemės sklypą (tarnaujantįjį daiktą), suteikianti teisę juo naudotis konkrečiam tikslui (pvz., privažiuoti keliu, tiesti inžinerinius tinklus) arba apribojanti to sklypo savininko teises, kad būtų užtikrintas kito sklypo (viešpataujančiojo daikto) tinkamas naudojimas. Servitutas nesuteikia nuosavybės teisės į žemę ir atsiranda tik įregistravus jį Nekilnojamojo turto registre.
Ar galima nustatyti servitutą be kaimyno sutikimo?
Taip, tačiau tik dviem griežtai reglamentuotais būdais: administraciniu aktu (kai servitutas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pagal LR Žemės įstatymo 22 str.) arba teismo sprendimu (pagal LR CK 4.126 str., kai įrodomas objektyvus būtinumas ir kito protingo techninio sprendimo nėra).
Kas nustato kelio servitutą?
Kelio servitutą nustato žemės sklypų savininkai tarpusavio notarine sutartimi, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) administraciniu aktu (kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumente) arba teismas savo sprendimu. Geodezininkas servituto nenustato – jis atlieka matavimus ir parengia privalomą servituto planą su tiksliomis LKS-94 koordinatėmis.
Kada servitutas gali būti nustatomas administraciniu aktu?
Administraciniu NŽT vadovo sprendimu servitutas gali būti nustatomas tik įstatyme numatytais atvejais pagal LR Vyriausybės nutarimą Nr. 1289 (aktuali redakcija nuo 2026-06-12 per ŽIS sistemą) – kai servitutas yra tiesiogiai suprojektuotas patvirtintame teritorijų planavimo dokumente, žemės formavimo ir pertvarkymo projekte (FPP), reikalingas prieigai prie valstybinės žemės ar viešajai infrastruktūrai.
Ar servitutas suteikia nuosavybės teisę?
Ne. Servitutas suteikia tik ribotą naudojimosi teisę (pvz., važiuoti keliu, aptarnauti vamzdyną). Žemės sklypas lieka jo pirminio savininko nuosavybe, savininkas gali sklypą parduoti ar įkeisti, tačiau servitutas išlieka galioti ir naujajam pirkėjui.
Ar galima pakeisti servituto vietą?
Taip. Pagal LR CK 4.119 straipsnį, tarnaujančiojo sklypo savininkas turi teisę perkelti servituto vietą (pvz., kelią perkelti prie sklypo ribos), jeigu tai nesumažina viešpataujančiojo daikto savininko patogumo ir jeigu tarnaujančiojo sklypo savininkas savo lėšomis padengia naujo kelio įrengimo bei plano pakeitimo išlaidas.
Ar galima panaikinti servitutą?
Taip. Pagal LR CK 4.130 straipsnį, servitutas baigiasi jo atsisakius, sutapus abiejų sklypų savininkui (konsolidacija) arba išnykus servituto būtinumui (pvz., atsiradus tiesioginiam viešajam keliui prie sklypo). Jei būtinumas išnyko, o kaimynas nesutinka jo atsisakyti notariškai, panaikinimo reikalaujama teismo tvarka.
Ar servitutui reikia kadastrinių matavimų?
Taip. Kad servitutas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, privaloma parengti servituto planą valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje, kuriame nurodomas tikslus servituto plotas, ribos, posūkio taškai ir plotis metrais.
Kas moka už servitutą ir ar priklauso kompensacija?
Pagal bendrąją teisės taisyklę servitutas yra atlygintinis (LR CK 4.129 str.). Viešpataujančiojo sklypo savininkas privalo atlyginti tarnaujančiojo sklypo savininkui nuostolius dėl nuosavybės teisės suvaržymo (vienkartine arba periodine metine kompensacija). Nustatant administraciniu aktu, kompensacija skaičiuojama pagal LRV nutarime Nr. 1289 patvirtintą metodiką.
Kuo servitutas skiriasi nuo naudojimosi tvarkos?
Servitutas nustatomas tarp dviejų atskirų, savarankiškų nekilnojamojo turto objektų (skirtingų sklypų). Naudojimosi tvarka nustatoma tarp to paties bendro žemės sklypo bendraturčių, pasidalijant sklypo dalis faktiniam naudojimui.
Kuo servitutas skiriasi nuo sklypo padalijimo?
Padalijus sklypą (FPP projektu), suformuojami nauji, atskiri kadastriniai vienetai su atskirais unikaliais numeriais. Servitutas naujo sklypo nesuformuoja – jis tik suteikia teisę naudotis dalimi esamo kito savininko sklypo.
Ar faktinis pravažiavimas reiškia, kad servitutas jau egzistuoja?
Ne. Net jeigu keliu buvo važinėjama 20 ar 50 metų, automatiškai servitutas neatsiranda. Teisiškai galiojantis servitutas atsiranda tik jį nustačius sandoriu, administraciniu aktu ar teismo sprendimu ir įregistravus Nekilnojamojo turto registre (LR CK 4.123 str.).
Oficialūs teisės aktai ir teisiniai šaltiniai
- Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Ketvirtoji knyga. Daiktinė teisė. VII skyrius „Servitutas“, str. 4.111–4.130).
- Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (ypač 22 straipsnis „Žemės servitutų nustatymas administraciniu aktu“).
- LR Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2026-06-12, ŽIS elektroninės paslaugos).
- LR aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-190 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“.
- Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Kadastro nuostatai.
- Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) – Žemės informacinė sistema (ŽIS).
Pradėkite nuo sklypo dokumentų įvertinimo
Atsiųskite savo sklypo kadastro numerį arba adresą. „Topokada“ inžinieriai patikrins NTR ir kadastro duomenis, įvertins privažiavimo ar tinklų situaciją ir pateiks aiškų teisinių veiksmų planą bei sąmatą per 1 darbo dieną.
info@topokada.lt • Topokada GIS žemėlapis • Kadastriniai matavimai