VALSTYBINĖ ŽEMĖ
Valstybinės žemės sklypo dalių planų rengimas
Rengiame planus, kuriais valstybinės žemės sklype nustatomos konkrečios žemės dalys, reikalingos savarankiškai funkcionuojantiems pastatams ar įrenginiams eksploatuoti.
Kai viename valstybinės žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys pastatai ar įrenginiai, gali reikėti nustatyti, kokia konkreti žemės sklypo dalis reikalinga kiekvienam objektui eksploatuoti.
Kas yra valstybinės žemės sklypo dalių planas? Tai inžinerinis žemėtvarkos dokumentas, rengiamas vadovaujantis galiojančia LR aplinkos ministro 2024-07-19 įsakymu Nr. D1-247 patvirtinta Metodika (suvestinė redakcija) ir LR Vyriausybės nutarimu Nr. 260. Šiuo planu nustatoma, kuri konkreti jau suformuoto valstybinės žemės sklypo dalis tenka kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui, nurodomos priežiūros juostos, privažiavimai ir bendro naudojimo plotai. Dalių planas nėra žemės sklypo padalijimas į naujus atskirus sklypus – pradinis žemės sklypas lieka vientisas registruotas kadastro objektas, o jame nustatytos dalys tampa pagrindu sudaryti ar tikslinti valstybinės žemės nuomos ar pirkimo sutartis.
Kas yra valstybinės žemės sklypo dalių planas?
Valstybinės žemės sklypo dalių planas – tai specializuotas brėžinys ir aiškinamasis dokumentas, kuriuo nustatoma, kokia konkreti jau suformuoto valstybinės žemės sklypo dalis yra teisiškai ir funkciškai reikalinga konkrečiam savarankiškai funkcionuojančiam pastatui ar įrenginiui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį.
Parengtame dalių plane grafiškai ir skaitiniais rodikliais atvaizduojama:
- Individualios žemės sklypo dalys: plotai, priskirti konkretiems statiniams ar jų savininkams, su tiksliomis ribomis ir plotų eksplikacija;
- Prieigos ir privažiavimai: patekimas prie statinio durų, vartų, rampų ir aptarnavimo mazgų;
- Priežiūros teritorija: statinio perimetro juosta, būtina jo fasadams, stogui bei pamatams prižiūrėti ir remontuoti;
- Bendro naudojimo teritorijos: kiemo aikštelės, bendri pravažiavimai, automobilių stovėjimo zonos ar inžinerinių tinklų koridoriai, kuriais naudojasi kelių statinių valdytojai;
- Kita funkciškai būtina teritorija: technologinės aikštelės ar inžineriniai statiniai, jeigu jie tiesiogiai susiję su statinio veikla.
Dalių planas nėra žemės sklypo padalijimas į naujus atskirus sklypus. Žemės sklypo unikalus kadastro numeris nesikeičia, nauji nekilnojamojo daikto kadastro vienetai neformuojami. Planas nustato tik vidines naudojimosi ir nuomos / pirkimo teisių ribas vieno esamo sklypo viduje.
Kada toks planas reikalingas?
Praktikoje poreikis nustatyti valstybinės žemės dalis kyla įvairiose teisinėse ir ūkinėse situacijose. Teisės aktuose nustatyta, kad dalių planas gali būti reikalingas, kai:
Keli atskiri pastatai viename sklype
Valstybiniame sklype stovi keletas atskirų gamybinių, sandėliavimo, administracinių ar komercinių pastatų, kuriems turi būti aiškiai atskirtos aptarnavimo zonos.
Pastatai priklauso skirtingiems savininkams
Kiekvienas pastato savininkas siekia sudaryti atskirą valstybinės žemės nuomos sutartį ar ją atnaujinti, todėl privaloma tiksliai nustatyti kiekvienam tenkantį plotą.
Nuomos sutarties sudarymas ar keitimas
Pagal Žemės įstatymo 9 str. nuomojantis valstybinę žemę statiniams eksploatuoti, sutartyje privalo būti nurodytas pagrįstas konkrečiam objektui reikalingas plotas.
Pirkimas ne aukciono būdu
Kai pagal įstatymą leidžiama išsipirkti statiniui reikalingą valstybinės žemės dalį, būtina tiksliai suprojektuoti parduodamą dalį ir bendras erdves.
Sena nuomos sutartis neatitinka realybės
Esama nuomos sutarties dalis nustatyta pagal seną metodiką arba istorinius brėžinius, kurie nebeatitinka faktinio pastatų išsidėstymo ar D1-247 reikalavimų.
Pasikeitė pastatų skaičius ar dydis
Sklype buvo nugriauti, rekonstruoti ar pastatyti nauji objektai, todėl privaloma perskaičiuoti ir patvirtinti naujas žemės sklypo dalis.
Pastaba: Ar jūsų atveju privalomas atskiras dalių planas, vertinama individualiai, priklausomai nuo konkrečios faktinės ir teisinės situacijos, statinių skaičiaus, jų nuosavybės formos ir registruotos veiklos.
Kada atskiro dalių plano gali nereikėti?
Galiojanti D1-247 Metodika numato pagrįstų išimčių, leidžiančių išvengti perteklinių procedūrų. Atskiro žemės sklypo dalių plano gali nereikėti, jeigu:
Vieno savininko ir vienos veiklos taisyklė (Metodikos 16 punktas)
Pagal D1-247 Metodikos 16 punktą dalių plano rengti nereikalaujama, kai visi žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai nuosavybės teise priklauso tam pačiam asmeniui ir yra naudojami tai pačiai vienai veiklai vykdyti. Tokiu atveju valstybinės žemės patikėtinis gali vertinti visą sklypą kaip vientisą kompleksą, jei bendras sklypo plotas atitinka nustatytus teisėtumo kriterijus.
Esminis niuansas: Vien tik nuosavybės sutapimo nepakanka – privaloma įvertinti ir funkcinį statinių naudojimą. Jei statiniai išnuomoti tretiesiems asmenims skirtingoms autonominėms veikloms, atlieka visiškai atskiras ūkines funkcijas arba sklype yra laisvos, veiklai nereikalingos žemės, patikėtinis gali pareikalauti nustatyti konkrečias dalis. Tikrasis teisinis poreikis priklauso nuo kadastro, registro ir teritorijų planavimo dokumentų visumos.
Kaip nustatomas statiniui reikalingas žemės plotas?
Valstybinės žemės plotas statiniams eksploatuoti negali būti nustatomas apytiksliai ar laisvu susitarimu. Galiojanti D1-247 Metodika nustato griežtą, matematiniais ir inžineriniais kriterijais pagrįstą formulę mažiausiam būtinajam plotui apskaičiuoti:
Kur:
• Smin – mažiausias valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) dydis, būtinas konkrečiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti;
• Astat – statinio ar įrenginio užimamas plotas pagal antžeminių konstrukcijų projekciją į žemės paviršių;
• Spriež – žemės plotas statinio priežiūrai ir fasadų remontui, nustatomas pagal Metodikos 8 punkte įtvirtintus normatyvus:
– kai Astat < 250 m²: Spriež = 6√Astat × 2,00;
– kai 250 m² ≤ Astat < 2000 m²: Spriež = 6√Astat × 3,00;
– kai Astat ≥ 2000 m²: Spriež = 6√Astat × 10,00.
Pagal Metodikos 10 punktą: Jei dėl faktinio pastato išsidėstymo, gretimų sklypų ribų ar gatvės raudonųjų linijų apskaičiuoto Spriež ploto fiziškai neįmanoma suprojektuoti, nustatomas faktiškai galimas mažesnis priežiūros plotas.
Formulė – tik pirminis atskaitos taškas. Teisės aktuose nustatyta, kad vien matematinio skaičiavimo nepakanka. Rengiant dalių planą inžinierius privalo kompleksiškai įvertinti:
- Faktinį statinio išsidėstymą sklype: atstumus iki sklypo ribų ir kaimyninių pastatų;
- Įėjimus, rampas ir vartus: būtinus pravažiavimo spindulius sunkiajam ar aptarnaujančiam transportui;
- Priklausinius ir inžinerinius įrenginius: transformsines pastotes, vandens mazgus, priešgaisrinius rezervuarus;
- Inžinerinę infrastruktūrą: trasas, jų apsaugos zonas ir servitutų poreikį;
- Teisinius apribojimus: specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (SŽNS), saugomas teritorijas ar kultūros paveldo zonas;
- Kitus tame pačiame sklype esančius objektus: kad vienam pastatui nustatytas plotas neapribotų kito teisėtų naudotojų galimybių funkcionuoti.
Ar galima pastatui priskirti visą laisvą valstybinę žemę?
Atsakymas: Ne automatiškai.
Tai viena dažniausių klaidų ir konfliktų priežasčių valstybinės žemės nuomos santykiuose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuota vienareikšmė taisyklė:
Valstybinė žemė ne aukciono būdu (lengvatine tvarka) išnuomojama arba parduodama tik tokio dydžio, koks yra objektyviai būtinas statiniui naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį.
Jeigu sklype šalia pastato yra laisvas valstybinės žemės plotas, kuris nėra techniškai ar funkciškai reikalingas esamam statiniui eksploatuoti (pvz., neužstatytas žolynas, nenaudojama teritorija, perteklinė erdvė):
- Valstybinės žemės patikėtinis neturi teisės tokio pertekliaus priskirti pastato savininkui lengvatine ne aukciono tvarka;
- Perteklinė žemė gali būti atskirta ir pasiūlyta rinkai aukciono būdu arba panaudota valstybės ar savivaldybės / visuomenės reikmėms;
- Dalių plano tikslas – rasti teisiškai pagrįstą pusiausvyrą tarp teisėtų pastato savininko poreikių ir valstybės intereso racionaliai disponuoti savo turtu.
Kas yra savarankiškai funkcionuojantis pastatas ar įrenginys?
Dalių plano rengimas remiasi principu, kad pagal D1-247 Metodikos II skyrių (4–7 punktai) ir IV skyriaus 15 punktą atskiros žemės dalys nustatomos tik tiems objektams, kurie pasižymi funkciniu savarankiškumu ir gali būti naudojami pagal tiesioginę paskirtį. Kiekviena situacija vertinama pagal konkretaus objekto teisinę ir funkcinę padėtį:
| Vertinimo kriterijus | Ką tikrina žemėtvarkos inžinierius | Teisinė reikšmė |
|---|---|---|
| NTR registracija | Ar objektas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, turintis unikalų numerį. | Neregistruotiems objektams ar savavališkiems statiniams žemės dalys neformuojamos. |
| Tiesioginė paskirtis | Statinio paskirtis pagal kadastro bylą (pvz., gamybos, sandėliavimo, administracinė, prekybos). | Nustato priežiūros zonos normatyvus ir eksploatavimo specifiką pagal Metodikos 8 punktą. |
| Pagrindinis daiktas ar priklausinys | Ar objektas pagal D1-247 Metodiką ir kadastro duomenis yra savarankiškai funkcionuojantis statinys, ar kito statinio priklausinys (kiemas, tvora, stoginė). | Priklausiniai atskiros žemės dalies negauna – jie priskiriami pagrindinio daikto žemės daliai (Metodikos 15 p.). |
| Autonominis funkcionavimas | Ar statinys turi atskirus įėjimus, autonomines inžinerines sistemas ir ar gali būti naudojamas nepriklausomai nuo gretimo pastato (Metodikos 4–7 p.). | Jei statinys negali veikti atskirai, jis teisiškai vertinamas kaip bendro technologinio komplekso dalis. |
| Funkcinis ryšys su kitais objektais | Technologiniai ryšiai tarp sklype esančių korpusų, bendros komunikacijos, krovos zonos. | Lemia, ar teritorija priskiriama individualiai daliai, ar bendro naudojimo plotui pagal Metodikos 17 punktą. |
Bendro naudojimo teritorijos
Valstybiniuose sklypuose, kur veikia keletas skirtingų naudotojų, pagal D1-247 Metodikos 17 ir 18 punktus nustatomos erdvės, kuriomis bendrai naudojasi kelių statinių valdytojai. Tokioms erdvėms dalių plane suprojektuojamas bendro naudojimo teritorijos statusas:
- Bendri įvažiavimai ir keliai: vienintelė prieiga nuo viešosios gatvės į sklypo gilumą;
- Bendras kiemas ir manevravimo aikštelės: teritorija, reikalinga transporto apsisukimui, krovai ar priešgaisriniam privažiavimui;
- Bendros automobilių stovėjimo aikštelės: vietos darbuotojų ir lankytojų transportui, jei jos negali būti atskirtos fiziškai;
- Inžinerinių tinklų aptarnavimo koridoriai: vandentiekio, nuotekų, transformatorinių ir dujotiekio trasos;
- Priešgaisriniai pravažiavimai: privalomos norminės zonos aplink pastatus pagal gaisrinės saugos taisykles.
Bendro naudojimo teritorijos dalių plane išskiriamos atskiru indeksu, o jų plotas nustatomas proporcingai arba pagal faktinį statinių poreikį. Tai užtikrina, kad nei vienas naudotojas negalėtų savavališkai užtverti bendro kelio ar apriboti kito statinio veiklos.
Kaip vyksta dalių plano rengimas?
„Topokada“ inžinieriai užtikrina skaidrų ir nuoseklų dalių plano rengimo procesą, atitinkantį visus teisės aktų reikalavimus:
Dokumentų patikra
Išanalizuojame žemės sklypo ir jame esančių statinių NTR išrašus, kadastro žemėlapį, esamas nuomos sutartis ir teritorijų planavimo dokumentus.
Objektų nustatymas
Identifikuojame savarankiškai funkcionuojančius statinius ir įrenginius, atskiriame priklausinius ir įvertiname faktinį jų naudojimą vietoje.
Ploto apskaičiavimas
Pagal galiojančią D1-247 metodikos formulę (Smin = Astat + Spriež) tiksliai apskaičiuojame kiekvienam objektui būtiną minimalų žemės plotą.
Dalių projektavimas
LKS-94 koordinačių sistemoje suprojektuojame konkrečias sklypo dalis, priežiūros juostas, privažiavimus ir bendro naudojimo plotus.
Derinimas ir informavimas
Plano projektą pagal Metodikos 18–19 punktuose nustatytą tvarką pateikiame susipažinti ir derinti suinteresuotiems statinių savininkams bei naudotojams.
Pastabų įvertinimas
Išnagrinėjame gautas pastabas, argumentus ar pasiūlymus, prireikus koreguojame sprendinius ir parengiame suderinimo dokumentus.
Plano tvirtinimas
Galutinį žemės sklypo dalių planą pagal Metodikos 20 punktą pateikiame tvirtinti valstybinės žemės patikėtiniui (kurio kompetencija nustatoma pagal galiojantį LR žemės įstatymą – savivaldybei, NŽT ar kitam įstatyme nurodytam patikėtiniui).
Kokius dokumentus verta pateikti?
Kad pirminį situacijos vertinimą atliktume greitai ir tiksliai, rekomenduojame pateikti šiuos turimus duomenis:
- Žemės sklypo duomenis: adresą, kadastro numerį arba unikalų numerį;
- Nekilnojamojo turto registro išrašus: žemės sklypo ir visų jame esančių pastatų / patalpų;
- Esamą valstybinės žemės nuomos sutartį: jei žemė jau buvo išnuomota, su visais priedais ir senaisiais planais;
- Statinių kadastro duomenų bylas: pastatų aukštų planus, fasadus, užstatymo plotų brėžinius;
- Turimus teritorijų planavimo dokumentus: sklypo planą, detaliojo plano sprendinius ar statybos projektus (jei yra);
- Planuojamo sandorio tikslą: nauja nuomos sutartis, esamos sutarties pakeitimas, sklypo dalies pirkimas ne aukciono būdu ar dalių patikslinimas.
Ar tai tas pats, kas naudojimosi tvarka?
Atsakymas: Ne.
Nors vizualiai abu planai gali atrodyti panašūs (abiejuose žemės sklypas suskirstytas dalimis), jų teisinė prigimtis, tikslas ir reglamentavimas iš esmės skiriasi:
| Požymis | Naudojimosi tvarkos nustatymas (LR CK 4.81 str.) | Valstybinės žemės sklypo dalių planas (D1-247) |
|---|---|---|
| Teisinis pagrindas | Privatinė teisė: LR civilinis kodeksas (bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas). | Viešoji teisė: LR žemės įstatymas, Vyriausybės nutarimas Nr. 260, aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-247. |
| Kam taikoma | Privačios žemės sklypo bendraturčiams, kurie dalijasi savo privačios nuosavybės naudojimą. | Valstybinės žemės naudotojams, nuomininkams ar statinių savininkams, pretenduojantiems į valstybinę žemę. |
| Dalių dydžio kriterijus | Dalis nustatoma proporcingai turimoms idealioms nuosavybės dalims (pvz., 1/2, 1/3) arba šalių susitarimu. | Dalis nustatoma griežtai pagal normatyvinį statiniui eksploatuoti būtiną plotą (Smin = Astat + Spriež). |
| Tvirtinimo tvarka | Tvirtinama notarine tvarka tarp bendraturčių arba nustatoma teismo sprendimu. | Tvirtina konkretaus valstybinės žemės sklypo patikėtinis (pagal LR žemės įstatymą) administraciniu sprendimu. |
Daugiau apie privačių sklypų naudojimosi dalių nustatymą skaitykite: Naudojimosi tvarkos nustatymas bendraturčiams.
Ar tai tas pats, kas FPP projektas?
Atsakymas: Ne visada.
Valstybinės žemės sklypo dalių planas ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (FPP) atlieka skirtingas funkcijas:
- Dalių planas: taikomas tada, kai valstybinės žemės sklypas jau yra suformuotas ir įregistruotas NTR, o jo išorinių ribų keisti nereikia. Planas nustato vidaus naudojimo dalis vieno sklypo ribose.
- FPP projektas: tai teritorijų planavimo dokumentas (pagal LR aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-190 per ŽPDRIS sistemą), kuris privalomas, kai norima suformuoti visiškai naują žemės sklypą, padalyti esamą sklypą į kelis atskirus savarankiškus sklypus, pakeisti gretimų sklypų ribas ar prijungti įsiterpusią valstybinę žemę.
Dalių planas negali pakeisti FPP projekto. Jei tikslas yra sukurti atskirus nekilnojamojo turto kadastro vienetus su atskirais kadastro numeriais, privaloma rengti FPP. Tačiau jei sklypo skaidyti neleidžia teritorijų planavimo dokumentai ar statinių išdėstymas, dalių planas tampa optimaliu teisiniu sprendimu.
Plačiau apie sklypų skaidymą: Žemės sklypų padalijimas (FPP) ir Žemėtvarkos projektai.
Kada gali reikėti naujo plano, jei senas jau yra?
Pagal LR aplinkos ministro 2026-02-25 įsakymo Nr. D1-27 2.4 papunktį (kuriuo pakeistas įsakymas Nr. D1-247), iki šio įsakymo įsigaliojimo nustatyta tvarka pateikti valstybinės žemės sklypo dalių planai (ir pagal juos sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys) galioja tol, kol bus parengti ir patvirtinti nauji planai pagal Metodiką. Naujas dalių planas rengiamas šiais atvejais:
- Pasikeitė statiniui reikalingas žemės plotas: atlikta pastato rekonstrukcija, pristatymas arba pasikeitė gamybinė-technologinė funkcija;
- Pasikeitė statinių skaičius sklype: nugriauti seni pastatai, pastatyti nauji statiniai ar pakeistas jų teisinis statusas;
- Pasikeitė pastato dydis ar konfigūracija: atlikti nauji pastatų kadastriniai matavimai, pakito užstatytas plotas (Astat);
- Ankstesnis nuomos plotas buvo nustatytas klaidingai: senoji schema ar sutartis neatitinka teisės aktų arba objektyvaus statinio poreikio;
- Pasikeitė esminės teisinės aplinkybės: atsirado naujų bendraturčių, pasikeitė valstybinės žemės patikėtinis arba baigėsi senosios nuomos sutarties terminas ir sudaroma nauja sutartis pagal aktualią D1-247 redakciją.
Teisinis pagrindas: LR aplinkos ministro 2024 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. D1-247 (su 2026 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. D1-27 pakeitimu) 2.4 papunktis. Iki įsigaliojimo pradėti rengti planai baigiami pagal jų pradėjimo metu galiojusias taisykles. Visiems naujai pradedamiems darbams taikomi galiojančios suvestinės redakcijos (nuo 2026-07-01) reikalavimai.
DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI
Atsakymai į svarbiausius klausimus apie valstybinės žemės dalių planus
Kada reikalingas valstybinės žemės sklypo dalių planas?
Valstybinės žemės sklypo dalių planas reikalingas tada, kai viename valstybinės žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai (dažnai priklausantys skirtingiems savininkams arba naudojami skirtingiems tikslams) ir siekiama išsinuomoti ar teisės aktų nustatytais atvejais ne aukciono būdu įsigyti konkrečiam statiniui eksploatuoti būtiną žemės sklypo dalį.
Ar kiekvienam pastatui reikia atskiros dalies?
Ne kiekvienam statiniui automatiškai nustatoma atskira dalis. Atskira dalis nustatoma tik savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams. Antraeiliai statiniai, inžineriniai statiniai ar priklausiniai paprastai priskiriami pagrindinio daikto eksploatavimo zonai. Be to, jei visi statiniai priklauso tam pačiam asmeniui ir naudojami vienai veiklai, pagal D1-247 metodiką dalių plano gali visai nereikėti.
Kas nustato kiek žemės reikia pastatui?
Būtinąjį plotą apskaičiuoja kvalifikuotas žemėtvarkos / geodezijos specialistas pagal aplinkos ministro patvirtintą Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų administravimo metodiką (D1-247, 8 p.). Galutinį sprendimą, patikrinęs skaičiavimus ir faktines aplinkybes, priima konkretaus valstybinės žemės sklypo patikėtinis, kurio kompetencija nustatoma pagal galiojantį LR žemės įstatymą (atitinkama savivaldybė, NŽT ar kitas įstatyme nurodytas patikėtinis).
Ar galima išsinuomoti visą likusį laisvą plotą?
Ne automatiškai. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą ir teismų praktiką, be aukciono gali būti išnuomojamas ar parduodamas tik tas valstybinės žemės plotas, kuris yra objektyviai būtinas statiniui naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Laisvas, statiniui eksploatuoti nereikalingas valstybinės žemės plotas negali būti nepagrįstai priskiriamas privačiam naudotojui.
Ar dalių planas padalina žemės sklypą?
Ne. Dalių planas nėra žemės sklypo padalijimas į naujus atskirus kadastrinius sklypus. Sklypas lieka vienas nekilnojamojo turto kadastro objektas su savo unikaliu numeriu, o plane tiesiog teisiškai apibrėžiamos ir suderinamos atskirų naudotojų ribos bei bendro naudojimo plotai.
Kuo dalių planas skiriasi nuo naudojimosi tvarkos?
Naudojimosi tvarkos nustatymas (LR CK 4.81 str.) taikomas bendrosios nuosavybės teisės dalyviams (privatiems bendraturčiams), pasidalijant bendro sklypo naudojimą. Valstybinės žemės sklypo dalių planas rengiamas valstybinėje žemėje pagal viešosios teisės reikalavimus (D1-247 metodiką ir Vyriausybės nutarimą Nr. 260), nustatant būtinąjį plotą konkretiems statiniams eksploatuoti.
Kuo dalių planas skiriasi nuo FPP projekto?
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (FPP) yra teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo formuojami nauji atskiri žemės sklypai, keičiamos jų ribos, atliekamas padalijimas ar sujungimas. Dalių planas nekeičia sklypo išorinių ribų ir nekuria naujų sklypų – jis veikia jau suformuoto sklypo viduje.
Ką pateikti pirminiam situacijos įvertinimui?
Pirminiam įvertinimui pakanka nurodyti žemės sklypo adresą arba kadastro / unikalų numerį, pateikti turimus pastato ir žemės NTR išrašus, ankstesnę žemės nuomos sutartį (jei buvo sudaryta) ir trumpai apibūdinti, kokį sandorį ar tikslą planuojate įgyvendinti.
Oficialūs teisės aktai ir teisiniai šaltiniai
- LR aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-247 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2026-07-01 su 2026-02-25 įsakymo Nr. D1-27 pakeitimais; reglamentuoja ploto nustatymą (8, 10 p.), dalių nustatymą (15–17 p.), derinimą ir tvirtinimą (18–20 p.) bei pereinamąsias nuostatas (2.4 p.)).
- LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“.
- Lietuvos Respublikos žemės įstatymas Nr. I-446 (ypač 7, 9, 10 straipsniai dėl valstybinės žemės patikėtinių ir nuomos / pardavimo ne aukciono būdu).
- Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (4.81 straipsnis – bendraturčių naudojimosi tvarkos nustatymas privačioje žemėje).
- LR aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-190 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (FPP atskyrimas).
- Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) ir savivaldybių metodinė praktika valstybinės žemės administravimo klausimais.
Neaišku, kokia valstybinės žemės dalis gali būti priskirta jūsų pastatui?
Atsiųskite žemės sklypo adresą arba unikalų numerį ir trumpai nurodykite, kuriam pastatui ar įrenginiui reikia nustatyti naudojamą valstybinės žemės dalį. Įvertinsime, ar jūsų atveju reikalingas dalių planas ir kokia procedūra taikoma.
- Žemės sklypo adresą arba unikalų / kadastro numerį
- Pastato ar inžinerinio statinio unikalų numerį arba NTR išrašo kopiją
- Esamą žemės sklypo planą arba ankstesnę nuomos sutartį (jei turite)
- Trumpą planuojamo sandorio aprašymą (nauja nuoma, nuomos atnaujinimas, sklypo dalies pirkimas ar dalių perskaičiavimas)
info@topokada.lt • Topokada GIS žemėlapis • Kadastriniai matavimai